atsižiūrėti

atsižiūrėti
atsižiūrė́ti, atsižiū̃ri (atsìžiūri, atsižiū́ro Kb, Drsk), -ė́jo NdŽ, KŽ 1. Q573,653, Sut, N, K, L, Rtr, DŽ atsigręžus pasižiūrėti: Ėjęs ėjęs atgal atsižiūrė́jo J. Turbūt gerokai lupt gavo, kad ištrūkęs nešė kudašių neatsižiūrėdamas Dkš. Einu einu naktį per Virbagirį ir vis atsižiū́rau Kbr. O kai priganiau, namo parvariau, prie vartų priėjau, atsižiūrė́jau JD1232. Bėk, mano žirgeli, n’atsižiūrė́ki JV1069. Kad Adomas, pirmą vagą išvaręs, nebūtų atgal atsižiūrėjęs, tai būtų žmonys turėję sotį Sln. Atsižiūri jis atgal, žiūri, kad jau tie pats jo namai liepsnoja BsPIV19(Brt). Prašneko ta gyvatė, sako: „Mesk mane per kairį petį, o per dešinį atsižiūrėk.“ Kaip metė per kairį petį, o per dešinį atsižiūrėjo, pamatė, kad tokia graži pana pasidarė LB226. Lavoną pravežant, užskambino tuščioje bažnyčioje, atsižiūrėjau ir pamačiau ten ranką kunigo V.Kudir. Ėjo jisai su atsargumu, užimdamas vieną pilaitę po kitai, tolydžio atsižiūrėdamas V.Piet. Ir nė neatsižiūrėdamas išėjo laukan Ašb. | Atsižiūrėtumbėm atgal į save pačius Ns1846,32. ^ Kodėl žmogus vejamas atsižiūri atgal? – Kad užpakaly akių neturi Sim. 2. N, BŽ148, Š pakankamai prisižiūrėti (grožintis): Gražu, atsižiūrė́t negalì! Vrn. Aš negaliu atsižiūrė́t ir atsigrožėt Kb. O jau kapàs audžia – atsižiūrė́t negali Slk. Negaliu atsižiūrė́t iš gražumo Krs. Reikia atsižiūrė́t an tave – nebeilgai matysiu Žl. Reik atsisveikint broliai ir seselės, reik atsižiūrėti žaliųjų rūtelių BsO148. Meškiukas negalėjo ing žmogų atsižiūrėtie Tat. Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti J.Bil. Taip gražus, sveikas, kad iš pradžių negalėjau atsižiūrėti V.Kudir. Į Alfonso pačią buvo jau atsižiūrėję, užtat dabar visi rijo akimis Edvardo priesaiką A.Vien. Kokia neatsižiūrima… Kokie švelnūs bruožai… J.Gruš. Daug, labai daug neatsižiūrimų dalykų mirgėte mirgėjo akyse P.Trein. Aš negaliu atsižiūrėti dangaus žvaigždžių ir marių dugno žalio B.Braz. | Sugedęs buvo [televizorius], dabar nori už tą laiką atsižiūrėt rš.
neatsižiūrė́tinai adv.: Gerokai raustelėjusi, piktai žibuliuojanti akinių auksu, o jau graži – neatsižiūrėtinai J.Balt.
3. atsižvelgti, paisyti, atkreipti akis: Nebeatsižiū̃ria jis į kitą žmogų: dirba, kaip jam reikia Lnkv. Į mane neatsižiūrė́jo valdžia – gerai dirbau Škt. Daba atsižiū̃ria į biednus Lg. Dirbau kaip žmogui, mislijau, kad atsižiūrė̃s, – ale kur tau! Srv. O kap jūs į vargšus atsižiūrė́jot? KzR. Jį kur dėsi, ten neatsižiūrė́si Ds. Gyvuliai teip nušerti – negali atsižiūrė́t Jrb. Šeiminyke tų namelių, atsižiūrė́k ant svetelių (d.) Ss. Vyrai čionai sėdėjo neatsižiūrėdami suvis ant karčemos gyventojų V.Piet. Pirmiausia atsižiūrėk patsai ant savęs, nekaip turėtumei kitus pasūdintie Tat. Reikėtų atsižiūrėti visuomet tik į tai, kas teisu, gražu, dora ir kas prakilnu Vd. Atsižiūrėk [Viešpatie] ir ant Lietuvos menkos Ns1832,6. 1861 metuose atsižiūrėjo ant mūsų meilingai valdonas i apdovanojo manifestu rš. Bažnyčių statytojai bus atsižiūrėję į mūsų tautos dvasią ir skonį rš. Daugelį jis siūlė paleisti iš lagerio, bet Berlynas jo pasiūlymo neatsižiūrėdavo B.Sruog. Žmogus pamatė, kad mes neturime, ir atsižiūrėjo, parodė širdį – še, sako, nusipirk J.Paukš. ^ Gerai svetimais patarimais gyventi, bet dar geriau į savo razumą atsižiūrėti KrvP(Klvr). ║ tr. pastebėti: Daba negali atsižiūrė́ti, kas laikas yra Bt. Ka aš ir biedna buvau, mane atsižiūrė́jo: – Anyte, čia, Anyte, tę eik Šln. 4. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulutė atsižiūrė́jo pro tamsius debesis, gausma lytaus Vn. Kap saulė leidžias ir an debesio atsižiū́ro, priešais debesys būna, – tai lietus lyja anryt, greitai Pv. Kai raudona tokia, tai sakom: tai saulutė atsižiū́ro – an vėjo ar an lietaus Krok. Rytoj lis, saulė prieš laidą atsižiūrė́jo Prn. Jei saulelė atsižiū̃ri, tai ant rytojaus lyja Alk. Da saulė atsižiūrė́jo, lietaus nebus Auk. Leidos saulelė in vakarėlį, nusileisdama atsižiūrė́jo (d.) KzR. O saulė jau visai nebeaukštai, nepliekia akių, o lyg atsižiūri žemės visai nakčiai J.Balt. ║ apie anglis: Bus pagados: anglys atsižiūrė́jo Jnšk. Prieš atadrėgį žarijos atsižiū̃ria Pn. 5. atsipeikėti: Išmušė, Klaipėdo[je] atsižiūrė́[jo] Pjv. 6. Brž atsilyginti: Kuo gi aš atsižiūrė́siu? Šmn. Paskolink man šiandie arklį paarėt, gal aš tau kada kuo nors atsižiūrė́siu Pg. Aš tau daviau rugių puspūrę, tai ir tu atsižiūrė́k: nors kult kokią dieną ateik Vb. Vis kuo nors reikia jam už tai atsižiūrė́t Ps. Kad žmogus atsižiūri, tai ir mes atsižiūrim Ėr. Kiekvienam vis stenkis kaip nors atsižiūrė́t už nakvynę Rz. Kada aš, vaike, tau atsižiūrė́siu? Pc. Prašytas važiavo neklausdamas, ką už tai gaus, bet Leiba visada už talką atsižiūrėdavo M.Katk. \ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • atsižiūrėti — vksm. Į tą̃ rõžę ji̇̀ negãli atsižiūrėti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atsižiūrėjimas — sm. (1) KŽ 1. N → atsižiūrėti 1: Kai užjudinom, tai kad lėkė be atsižiūrėjimo Kair. Juodu išsigandusiu pavažiavo be atsižiūrėjimo, todėl nežinojo, ar tuodu peštuku ilgai kirtosi BsV165. 2. → atsižiūrėti 3: Atsižiūrėjimą tura turėti į senus Vn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apverkti — apver̃kti, ia (àpverkia), àpverkė tr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q88, SD1110,115, SD228, H163, R71, MŽ93, Sut, N, M, L, LL129, L 1. NdŽ verkiant apgailėti: Nopverktas SD179. Vyras dažnai apverkdavo savo mirusią žmoną rš. Aš savo žmogų [sergantį]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžiūrėti — apžiūrėti, apžiū̃ri (apžiū̃ria Jrb, apžiūro Azr, Kpč), ėjo Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H161,162, R, R65, MŽ, MŽ87, D.Pošk, N, M, J, LL113,125,204, L, ŠT31 1. tr., intr. Pns apžvelgti, aprėpti žvilgsniu, norint sužinoti ar patirti, koks kas yra,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atklausyti — intr. 1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsidaboti — ×atsidaboti 1. atsiminti dabojant: Einu – važiuoja, lyg regėtas, lyg neregėtas, paskui atsidaboju – regėtas! Plš. Tenai atsidabojo, kad užmiršo kirvį Tvr. 2. nustoti daboti, mylėti: Dabojo dabojo ir taip greit atsidabojo Grž. 3. iki valios, lig… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsistebėti — atsistebėti, atsìstebi, ėjo 1. Rtr, NdŽ, DŽ labai stebėtis: Juozas pečius traukė, atsistebėti negalėdamas LzP. 2. atsižiūrėti, atsigrožėti: Kokia ten grožybė, aš negaliu atsistebėti, t. y. atsiveizdėti J. Jam toj mergina teip patiko, kad jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsižiopsoti — Jž atsižiūrėti išsižiojus: Monika pirmąkart plaukė garlaiviu ir negalėjo atsižiopsot vis naujais žmonėmis, įlipančiais su vaikais, krepšiais, gėlių puokštėmis P.Cvir. žiopsoti; apžiopsoti; atsižiopsoti; įsižiopsoti; išžiopsoti; nusižiopsoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atveizdėti — 1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdėjau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J. 2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem). 3. refl. I, K, Š, KŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dažiūrėti — ×dažiūrėti, dažiū̃ri (dàžiūria, dažiūro), ėjo (hibr.) tr.; D.Pošk 1. pamatyti, regėti, suvokti: Kas jų (baravykų) dažiūro, tas prigrybauna Vlk. Ką čia dažiūrėsiu, kur tą algą nudedi Rtn. ^ Du duria, du dažiū̃ria, du nepasiekia (minko duoną) Krs …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”